Kokybės ženklai ant maisto pakuočių: pigus triukas ar pagalba pirkėjams?

Ant maisto produktų pakuočių visada galima rasti vartotojui naudingos informacijos: ne tik pavadinimą, iliustraciją, serviravimo pavyzdžius, bet ir sudėtį, alergenus bei tinkamumo vartoti terminą. Toks aiškus ir neklaidinantis informacijos pateikimas yra reglamentuotas Europos Sąjungos teisės aktų. Beje, ant kai kurių pakuočių galite rasti ir specialius kokybės ženklus, kurie vartotojams ne visada yra pažįstami. Tad šiame tekste apžvelgiama, ką jie nurodo, kaip jie suteikiami ir ar galima jais pasitikėti.

Europoje maisto produktų pavadinimai tikslūs

Išvykus už Europos Sąjungos ribų, maisto produktų pasirinkimas gali tapti kiek sudėtingesnis. Pavyzdžiui, margarinas gali būti pardavinėjamas su tokiais pavadinimais kaip „Negaliu patikėti, kad čia ne sviestas“, „Ar tai galėtų būti sviestas?“, „Sviesto skonis“ ir pan. Mums tai atrodo labai neįprasta, nes ES šalyse tokie pavadinimai yra identifikuojami kaip pirkėjų klaidinimas ir yra draudžiami.

ES teisės aktų reglamentai nurodo ir daugiau taisyklių. Visi ES šalyse parduodami fasuoti maisto produktai turi turėti pavadinimą, sudėtį, alergenus, galiojimo datą, kilmės šalį, kiekį, gamintojo ar importuotojo pavadinimą bei adresą, laikymo ir/arba vartojimo sąlygas, jei reikia – ir vartojimo instrukcijas.

Kokybės ženklinimas – papildomas pažadas pirkėjui

Nors ES labai griežtai reglamentuoja informacijos ant maisto produktų pateikimą, kokybės ženklai ant pakuočių – nėra privalomi ir bendrai reglamentuojami. Paprastai tai yra pačių gamintojų sprendimas puoselėti aukštą savo gaminių kokybę, įrodyti ją nepriklausomose laboratorijose ir informuoti apie tai pirkėjus su specialiu žymėjimu.

Šiuo metu Lietuvoje naudojamus kokybės ženklus galima suskirstyti į dvi grupes: nacionaliniai, kurių naudojimą prižiūri Žemės ūkio ministerija, bei nepriklausomų kokybės tyrimų laboratorijų suteikiami kokybės ženklai. Abiem atvejais kokybės ženklus turi patvirtinti trečioji šalis – tai reiškia, kad produktų gamintojai negali savarankiškai sugalvoti ir ant pakuotės uždėti savo kokybės ženklo, nes tai būtų šališkas sprendimas ir klaidinanti informacija.

Vis dėlto, egzistuoja ir dar viena ženklų rūšis, kurią gamintojai iš tiesų dažnai tiesiog susigalvoja patys, arba nusiperka konkursuose: tai įvairūs apdovanojimai, medaliai ar kitokie titulai. Bet svarbu suprasti, kad ant pakuotės esantys medaliai ar „100% kokybė“ užrašai nėra oficialūs kokybės ženklai, kuriuos prižiūrėtų nepriklausomi atstovai, todėl tai nėra kokybės garantas pirkėjui. 

Nacionalinė maisto kokybės sistema

Lietuvoje yra išduodami du nacionaliniai kokybės ženklai: „Kokybė“ ir „Nacionalinė kokybė Lietuva“. Natalija Guseva iš Žemės ūkio ministerijos pasakoja, kad pirkėjas, pasirinkęs produktą, paženklintą vienu iš Nacionalinės maisto kokybės sistemos ženklų, gali būti tikras, kad prekė atitinka šiam ženklui keliamus kokybės reikalavimus. Be to, tai ir patvirtinimas, kad prekė yra patikrinta, o jos kokybė nuolat prižiūrima akredituotos sertifikavimo įstaigos.

„Nacionalinės maisto kokybės sistemos reikalavimai viršija įprastinei produkcijai taikomus kokybės reikalavimus. Šie reikalavimai buvo aptarti nacionaliniu lygmeniu ir notifikuoti Europos Komisijai siekiant identifikuoti geriausius pasiekiamus gamybos būdus, leidžiančius pagerinti gaminamos produkcijos kokybę mažinant poveikį aplinkai ir atsižvelgiant į gyvūnų gerovę“, – sako N. Guseva.

Nacionaliniais maisto kokybės ženklais pažymėti produktai pasižymi natūralumu, maistingumu bei aplinkos tausojimo aspektais. Jų gamybos procese ribojamas mineralinių trąšų, pesticidų, vaistų naudojimo kiekis, dažnumas ir laikas, įgyvendinami paukščių auginimo be antibiotikų reikalavimai. Auginant augalus naudojamas tik minimalus trąšų kiekis, kuris apskaičiuojamas pagal dirvos tyrimo rezultatus bei maisto medžiagų balansus.

„Eurofins“ kokybės ženklas – švara, kokybė ir šviežumas

Lietuvoje galima rasti maisto produktų, pažymėtų ne tik nacionaliniais, bet ir tarptautiniais kokybės ženklais. Vienas iš jų – „Eurofins“ kokybės ženklas. „Lidl Lietuva“ Kokybės užtikrinimo departamento atstovo Karolis Lebednikas sako, kad juo žymimi maisto produktai, kurie reguliariai tikrinami „Eurofins“ laboratorijose, taip kontroliuojant ir užtikrinant aukštą kokybę.

K. Lebednikas atkreipia dėmesį, jog „Lidl“ vidiniai kokybės reikalavimai yra vieni reikliausių rinkoje, ir dažnai griežtesni už nacionalinius ar ES reglamentus ir reikalavimus: „Tokią kartelę sąmoningai nusistatėme patys, siekdami savo pirkėjams užtikrinti aukštą gaminių kokybę ir bekompromisę sauga. Tą padaryti padeda nepriklausomos „Eurofins“ laboratorijos.“

Lietuvoje galima rasti „Eurofins“ kokybės ženklu pažymėtų pieno, mėsos, žuvies produktų. Nuo vasario mėnesio šį kokybės ženklą gavo ir Lietuvoje, mėsos perdirbimo įmonėse „Nematekas“, „Krekenava“ bei „Samsonas“ gaminami „Lidl“ privataus prekės ženklo „Baroni“ ir „Pikok“ mėsos gaminiai.

„Eurofins“ – maisto, farmacijos produktų ir aplinkos tyrimų lyderis. Jų laboratorijose atliekami mikrobiologiniai vandens, maisto, žemės ūkio (grūdai ir grūdų produktai, kombinuotieji pašarai ir žaliavos jų gamyba, aliejinės sėklos) tyrimai. Iš viso yra net 800 „Eurofins“ laboratorijų visuose pasaulio žemynuose. Jose kasmet atliekama daugiau nei 360 mln. tyrimų.