Ekspertai pasakė, kaip keičiasi pirkėjų elgesys augant kainoms: seka akcijas ir pasiūlymus, gręžiasi į privačius prekės ženklus

Naujausias tyrimas rodo, kad didžioji dalis gyventojų Lietuvoje seka maisto prekių parduotuvių specialius pasiūlymus ir ieško prekių su akcijomis. Kas antras apklaustasis tai daro labai dažnai, 26 proc. – visada, o dar 21 proc. – seka, bet retai. Kad visiškai nestebi akcijų parduotuvėse nurodo vos 4 proc. apklaustųjų. Tokie rezultatai paaiškėjo „Lidl Lietuva“ užsakymu bendrovės „Norstat“ atliktos reprezentatyvios Lietuvos gyventojų apklausos metu.

Ekspertai atkreipia dėmesį, kad dėl didelės infliacijos, pirkėjai vis dažniau renkasi tik būtiniausius produktus, keičiasi ir daugiau apsipirkimo įpročių. Tačiau iš ekonomistų girdisi pozityvių žinių – esą vartotojų nuotaikos gerėja, o maisto produktų kainos jau pasiekė piką. Prekybininkai atkreipia dėmesį, kad pirkėjų elgesio pokyčiai gali būti itin svarbi pamoka, ilgam išmokysianti juos, kaip taupiau apsipirkti.

Fokusuojasi į būtiniausius maisto produktus

Dar vienas iškalbingas apklausos rodiklis – daugiausiai gyventojų pažymi, kad pagrindinis kriterijus, renkantis maisto produktus, yra kaina. Kad tai jiems svarbiausia nurodo 82 proc. apklaustųjų. Tarp kitų kriterijų rikiuojasi produkto sudėtis (66 proc.), produkto kilmė ir pagaminimo šalis (31 proc.). Prekės ženklą kaip svarbiausią kriterijų nurodo maždaug vienas iš penkių pirkėjų.

Anot „Lidl Lietuva” pirkimų tarnybos vadovės Ilonos Čiužienės, tokios tendencijos nestebina, nes pirkėjai pastaraisiais metais ieško būdų sutaupyti. „Žinomų ir privačių prekės ženklų produktų kainų skirtumai akivaizdūs. Rinkdamiesi privačias etiketes, žmonės gali reikšmingai sutaupyti – tai ypač pastebima pieno produktų kategorijoje. Remiantis Valstybės duomenų agentūros duomenis, Lietuvoje 2022 m. sausį-lapkritį vidutinė metinė infliacija pieno produktų segmente siekė net 37 proc. Natūralu, kad vartotojai ieško būdų, kaip mažinti savo išlaidas maistui“, – sako I. Čiužienė.

Ekonomistas Aleksandras Izgorodinas pabrėžia, kad dėl pastarųjų tendencijų pirkėjai gali labiau fokusuotis į būtiniausių maisto produktų krepšelį, atsisakyti brangesnių prekių, tačiau, anot jo, tai lemia ne tik infliacija.

„Dar pridėčiau kylančias palūkanų normas ir bendrą nerimą dėl ateities. Didėjant paskolų aptarnavimo sąnaudoms, vartotojai Lietuvoje atitinkamai mažina išlaidas toms prekėms ir paslaugoms, kurių laikinai gali atsisakyti, pavyzdžiui, ne pirmo būtinumo maisto prekėms. Be to, viešojoje erdvėje šiuo metu yra plačiai eskaluojama besiartinančios krizės tema, o tai irgi skatina žmones kaupti pinigus juodai dienai ir riboti išlaidas įvairioms prekėms ir paslaugoms, įskaitant ir atskiras maisto prekių kategorijas“, – pastebi A. Izgorodinas.

Pasak jo, pieno produktų kategorijoje, kurioje infliacija buvo pati sparčiausia, pirmiausia atsisakoma prabangesnių prekių, pavyzdžiui, aukštos kokybės sūrių, kuriuos galima priskirti prie ne pirmo būtinumo prekių segmento.

Prognozuoja mažesnes kainas

„Mano nuomone, maisto infliacija Lietuvoje pasiekė piką ir jau netrukus matysime kainų mažėjimą, todėl gyventojai nebeturės taip riboti savo pirkimo įpročių, mažės ir vadinamųjų nuolaidų medžiotojų. Viena iš priežasčių – blogėjantys Jungtinių Valstijų ir euro zonos ekonomikų rodikliai didina rinkų nerimą dėl artėjančios recesijos, o tai spaudžia naftos ir kitų žaliavų kainas žemyn. Be to, „Eurostat“ duomenys rodo, kad Lietuvos vartotojų nuotaikos pastaruoju metu sparčiai atsigauna. Tai gali paskatinti dalį gyventojų sugrįžti į vartojimo rinką bei padidinti išlaidas vartojimui, įskaitant ir ne pirmo būtinumo maisto prekes“, – sako ekonomistas.

Anot jo, vienintelis aspektas, kuris toliau gali riboti vartotojų išlaidas maistui, yra prognozuojamas tolesnis Europos centrinio banko bazinių palūkanų didinimas ir paskolų palūkanų augimas Lietuvoje. „Taigi taupymas, atidesnis išlaidų sekimas daliai gyventojų greičiausiai vis dar bus aktualus, ypač turintiems būsto paskolas“, – apibendrina A. Izgorodinas.

Taupymo įgūdžiai pravers

Pasak I. Čiužienės, nepaisant to, kaip keisis maisto ir žaliavų kainos, per praėjusius metus išmoktų taupaus apsipirkimo įgūdžių verta nepamiršti.

„Praėjusių metų realybė pirkėjus dar kartą paragino atsigręžti į paprastas tiesas: galima sutaupyti atidžiau planuojant savo išlaidas, pirmenybę teikiant privatiems prekės ženklams. Jie nenusileidžia kokybe, o leidžia sutaupyti. Matome, kad vis daugiau žmonių lygina kainas internete, taip pat išaugo mobiliųjų programėlių bei QR kodų naudotojų skaičius. Ir tai tikrai veikia – pasitikrinus kainą, galima rasti pigiausią ir geriausią sprendimą“, – pabrėžia „Lidl Lietuva” pirkimų tarnybos vadovė.

Jos teigimu, aktyvacijos, specialūs pasiūlymai ar savotiškas sužaidybinimas gali ne tik nulemti patį pirkimo sprendimą, bet leidžia sutaupyti ir palengvina apsipirkimo procesą. „Pirkėjams tai labai svarbu ir tampa neišvengiama apsipirkimo dalimi. Matome tai iš savo mobiliosios programėlės „Lidl Plus“ vartotojų atsiliepimų ir vis augančio vartotojų skaičiaus“, – sako I. Čiužienė.