Išsaugoto kąsnio vertė – dviguba: kovojame ir su maisto švaistymu, ir su klimato kaita

Lietuvoje kasmet namų ūkiai išmeta per 50 tūkst. tonų maisto, rodo Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos duomenys. Šios atliekos – tiek prarastas maistas, galėjęs atitekti tiems, kam jo reikia labiausiai, tiek reikšmingas klimato kaitos katalizatorius. „Maisto banko“ vadovo Simono Gurevičiaus teigimu, kasmet labdaros ir paramos fondas ne tik išsaugo tūkstančius tonų vartojamų produktų, bet ir sutaupo milžiniškus kiekius CO2, taip prisidedant prie tvaresnės ateities kūrimo.

Anot S. Gurevičiaus, maisto užauginimui, gamybai, eksportavimui ir eksploatavimui yra sunaudojami milžiniški gamtos resursų ištekliai. Negana to, pūdamas maistas į aplinką pats skleidžia aplinkai pavojingas dujas.

„Pavyzdžiui, sąvartynuose ar kitur yrantys maisto produktai išskiria ne tik CO2 dujas, bet ir metano dujas, kurios ozono sluoksnį ardo 25 kartus sparčiau, o kad maistas atsidurtų ant stalo taip pat yra sunaudojama daugybė ribotų planetos išteklių. Dėl to mažiausiai ką galime padaryti – pasistengti, kad kiekvienas maisto kąsnis atsidurtų ne šiukšliadėžėje. Tokiu būdu ne tik tausojama aplinką, bet ir prisidedama prie maisto švaistymo problemos sprendimo, skurdo lygio mažinimo“, – sako „Maisto banko“ vadovas.

Sutaupė daugiau kaip 15 tūkst. tonų CO2

Pašnekovas pratęsia, kad kiekvienas labdaros ir paramos fondo nuo išmetimo išgelbėtas produktas reiškia, kad jo gamybai naudoti resursai nenuėjo veltui, o maistas tapo realia pagalba jo stokojantiems. Taip pat į aplinką pateko gerokai mažiau CO2.

„Europos maisto bankų federacija yra sudariusi formulę, pagal kurią savo poveikį gali apskaičiuoti visi Europos maisto bankai. Pernai Lietuvoje nuo išmetimo vien „Maisto bankas“ išgelbėjo daugiau kaip 5,3 tūkst. tonų gero maisto, o tokiu būdu sutaupėme beveik 15,4 tūkst. tonų anglies dvideginio. Todėl itin džiaugiamės, kad tausoti aplinką ir išsaugoti tinkamą vartojimui maistą pasiryžta vis daugiau žmonių, mums padeda gausus kiekis partnerių – nuo restoranų iki prekybos tinklų. Jų indėlį kasmet jaučiame vis labiau“, – teigia S. Gurevičius.

Vertina labdaros fondo indėlį

„Lidl Lietuva“ Logistikos departamento vadovas Andrius Narmontas priduria, kad „Maisto bankas“ yra vienas seniausių ir didžiausių „Lidl“ partnerių. Į labdaros ir paramos tinklo organizuojamas iniciatyvas prekybos tinklas įsitraukia jau nuo 2017 m., o 2018 m., „Maisto bankui“ įmonė pradėjo perduoti besibaigiančio galiojimo, tinkamus vartoti maisto produktus.

„Itin vertiname „Maisto banko“ vykdomą veiklą. Ši organizacija ne tik keičia Lietuvos veidą, bet ir transformuoja gyventojų vartojimo įpročius. Tai yra ne tik reikšminga pagalba sunkiausiai besiverčiantiems lietuviams, bet ir kova su maisto švaistymu bei klimato kaita, todėl džiaugiamės, kad į ją stojame kartu. Iš viso labdaringai organizacijai 2018 m. perdavėme 107 tonas maisto, o 2019 m. – 264 tonas maisto produktų. Tikimės, kad ši parama augs ir ateityje, juolab kad pernai „Maisto bankui“ pradėjome aukoti ir vaisius bei daržoves, ne tik fasuotos duonos gaminius ar bakalėjos prekes“, – sako A. Narmontas.

Stoti į kovą gali kiekvienas

S. Gurevičiaus teigimu, prisidėti prie maisto švaistymo problemos šalyje mažinimo ir tuo pat metu padėti aplinkai gali kiekvienas. Anot jo, tereikia planuoti savo apsipirkimus, suvalgomo maisto kiekius ir dėti visas pastangas, kad maistas nenukeliautų į šiukšliadėžę.

„Jei taip nutinka, kad gerai suplanuoti nepavyko, visada maistu galima pasidalyti su draugais, kolegomis, kaimynais ar žmonėmis, jaučiančiais maisto stygių. Dar vienas būdas keisti Lietuvą – pagalba „Maisto bankui“. Prisidėti prie mūsų veiklos galima savanoriaujant arba aukojant lėšų, kurias naudojame sandėlių nuomai, mokesčiams, automobilių draudimui, remontui, kurui ir kitoms reikmėms. Be jų negalėtume užimti kasdienio savo vaidmens kovoje su maisto švaistymu ir klimato kaita“, – sako „Maisto banko“ direktorius.

Aplinką bei maistą tausoja ir kitais būdais

A. Narmontas pratęsia, kad nors „Lidl“ atiduoda tinkamus vartoti produktus labdaros ir paramos fondui, viso maisto, deja, išgelbėti nepavyksta. Todėl nebetinkami žmonėms vartoti produktai yra atiduodami ūkininkų gyvuliams ir biodujų gamybai, taip neleidžiant jiems irti sąvartynuose.

„Dar prieš trejus metus pradėjome vietos ūkininkams atiduoti žmonėms nebetinkamus vartoti vaisius, daržoves ir duonos gaminius, kuriais jie maitina gyvulius. Tokiu būdu pernai išsaugojome apie 1000 tonų maisto. Likusius nebevalgomus produktus perduodame į „Green Genius“ biodujų gamyklas. Tai leidžia ne tik utilizuoti organines atliekas, bet ir prisidėti prie žalios, aplinkos neteršiančios energijos kūrimo. Prieš trejus metus, biodujų gamybai atidavėme 3 029 tonas maisto produktų, o užpernai – 3 545 tonas“, – sako „Lidl Lietuva“ atstovas.