Duona kasdieninė: tamsi, šviesi ar lietuviška?

Duona kasdieninė – ne tik posakis, bet ir faktas. Be duonos būtų sunku įsivaizduoti tiek lietuvišką autentišką virtuvę, tiek ir savo kasdienį mitybos racioną.  Gaminama iš įvairiausių grūdų, pavyzdžiui, ruginių, kvietinių miltų arba jų mišinių, ji vis dažniau pagardinama ir įvairiausiais priedais, pavyzdžiui, sėklomis, sėmenimis ar net vaisiais. Bet renkantis duoną žmonės dažnai atsižvelgia ne tik į jos sudėtį ar priedus, bet ir į kilmės šalį, nes lietuviška duona artimesnė ir skonio receptoriams, ir širdžiai.

Lietuvių meilė duonai tęsiasi jau daugybę metų

Duona – vienas seniausių mūsų protėvių gaminių. Archeologai spėja, kad šį gaminį kepti mūsų kraštuose pradėta prieš maždaug 4 tūkst. metų. Klajokliams tapus sėslesniais ir įsigalėjus žemdirbystei, duona tapo vienu iš pagrindinių gaminių, užpildžiusių lėkštes ir skrandžius, todėl ji buvo itin gerbiama ir tausojama.

Duonos reikšmė buvo tokia didelė, jog per įvairias apeigas ir šventes ji būdavo aukojama dievams. Vasario 5 d. nuo seno lietuviai garbino ugnies deivę Gabiją ir kasdieninį maistą – duoną. Šią dieną buvo kepama duona, atliekamos aukojimo apeigos Žemynai ir Žemėpačiui.  Atėjus krikščionybei senoji lietuvių šventė sutapatinta su Šv. Agotos diena, ši šventoji yra namų sergėtoja ir dažnai vaizduojama su duonos kepaliukais. Duona šią dieną pradėta šventinti bažnyčiose.

Duonos reikšmė buvo tokia didelė, jog per įvairias apeigas ir šventes ji būdavo aukojama dievams. Nors įdomu tai, kad duona ne tik būdavo auka dievams, bet ir pati būdavo sudievinama, personifikuojama, šnekamojoje kalboje suteikiant jai žmogiškų savybių. Juk iki šiol sakome, kad duona ir verkia tinginio valgoma, arba nukritusią riekę ne tik pakeliame, bet ir pagarbiai pabučiuojame.

Tamsi, šviesi ar lietuviška?

Nors šiais laikais duonos papročių reikšmė sumenko, tačiau ji išliko reikšminga mitybos raciono dalimi. Ji gali būti ir pusryčių pagrindas, ir pietų pagardas, net ir vakarėlio metu kepta duona puikiai papildo užkandžių stalą. „Lidl Lietuva“  vyriausiasis asortimento vadovas Lukas Gudas teigia, jog pirkėjai vis labiau ieško duonos, kurioje yra mažiau cukraus ir druskos, todėl stengdamiesi pasiūlyti sveikesnius duonos variantus, nuolat atnaujina gaminių receptūras.

„Parduotuvėse įrengtose kepyklose kepamoje šviesioje duonoje su ruginiais miltais ir saulėgrąžomis tiek cukraus, tiek druskos kiekis jau sumažintas net 30 proc. O fasuota „Mano duona“ sumuštinių duona skrudinimui nuo šiol pasižymi 30 proc. mažesniu pridėtinės druskos bei 15 proc. mažesniu pridėtinio cukraus kiekiu“, – teigia L. Gudas.

Asortimento vadovas taip pat pastebi, jog pirkėjai įvertina ne tik duonos sudėtį, bet ir kilmės šalį: žmonės renkasi ir įvertina vietinę, lietuvišką duoną. „Rūpinamės, kad tiek šviesios, tiek tamsios duonos kategorijose pirkėjai turėtų platų lietuviškos duonos pasirinkimą. Šiuo metu lietuviška duona sudaro net 90 proc. viso supakuotos „Lidl“ duonos asortimento.  Dalis duonos gaminių parduotuves pasiekia jau iškepti, bet taip pat yra kepinių, kurie yra kepami parduotuvės kepyklose net po kelis kartus per dieną. Taigi pirkėjai visada turi pasirinkimą iš pačių šviežiausius kepalėlių“, – pasakoja L. Gudas.

Suraikyta pagal asmeninius įgeidžius

Kas yra bandę, tikrai žino, kad gražiai susiraikyti šviežios duonos kepalėlį nėra paprasta. Ypač perfekcionistams, siekiantiems, kad kiekviena riekelė būtų tinkamo dydžio – nei per stora, nei per plona. Šį darbą pasilengvinti padeda „Lidl“ savitarnos duonos pjaustyklės. Su jų pagalba kiekvienas pirkėjas gali savarankiškai susipjaustyti pasirinktą duonos kepinį.

Pjaustymo storį, pagal savo skonį, galima pasirinkti iš trijų variantų: automatinė pjaustyklė raiko 10, 12 arba 14 mm storio riekeles. Jei šio aparato iki šiol dar nebandėte, tai padaryti itin paprasta – detalias instrukcijas galima matyti pjaustyklės ekrane.