Tvarus maisto atliekų perdirbimas: kaip biodujų gamyba prisideda prie aplinkos tausojimo

12.05.2021 10:00:00 | Vilnius

Jau nuo 2024 m. Europos Sąjungos šalys turės užtikrinti sklandų maisto atliekų, kurios irdamos spartina klimato kaitą, perdirbimą, gyventojų ir įmonių lygmeniu. Tačiau ekspertų teigimu, visuomenė vis dar stokoja žinių apie tvarius maisto perdirbimo būdus. Vienas iš jų – maisto atliekų panaudojimas biodujų gamybai. Šio proceso metu ne tik utilizuojamos neigiamą poveikį aplinkai sukeliančios atliekos, bet ir gaminama švari elektra, šiluma ir trąšos ūkininkams.

Pasak Ievos Punytės, tarptautinės atsinaujinančios energetikos įmonės „Green Genius“ plėtros projektų vadovės, biodujų energetika yra laikoma viena pažangiausių ir perspektyviausių atsinaujinančių išteklių energetikos rūšių, aktyviai plėtojama daugelyje Europos valstybių.

„Ši energetikos sritis sparčiai populiarėja, nes jos dėka ne tik gaminama švari elektra, šiluma ir trąšos ūkininkams, bet ir sprendžiama šiltnamio efektą sukeliančių dujų problema. Biodujos yra gaminamos iš biologiškai skaidžių atliekų, kurių didelė dalis  iki šiol vis dar nugula sąvartynuose, čia joms pūvant išsiskiria ne tik CO2, bet ir metano dujos, iki 25 kartų labiau ardančios ozono sluoksnį, spartinančios klimato kaitą. Biodujų gamybos metu ne tik neleidžiame šioms pavojingoms dujoms patekti į aplinką, bet ir sukuriame tris jau minėtus produktus, kuriuos grąžiname į vartojimo grandinę“, – sako pašnekovė.

Atsakomybę už atliekas turime prisiimti visi

Specialistė pratęsia, kad apskritai, biodujų gamyba yra puikus žiedinės ekonomikos pavyzdys, nes iš nesuvartotų organinių žemės ūkio, maisto pramonės ar maitinimo sektoriaus atliekų yra pagaminamas naujas, tvarus produktas, taip pat mažinamas neigiamas poveikis aplinkai.

Ir nors įmonė kasmet Lietuvoje esančiose „Green Genius“ jėgainėse perdirba apie 360 tūkst. tonų šalutinių gyvūninių produktų, maisto pramonės ir agrokultūrų atliekų, anot I. Punytės,  visuomenėje vis dar trūksta platesnio šių problemų aktualizavimo.

„Mes esame pajėgūs perdirbti kur kas daugiau bioskaidžių atliekų nei dabar. Vienas pagrindinių mūsų iššūkių yra susijęs su faktu, kad žmonėms vis dar trūksta žinių apie tvarias atliekų perdirbimo galimybes, kurios ne tik nespartintų klimato kaitos, o ir būtų naudingos visuomenei. Pastebime, kad retas gyventojas ar įmonė aktyviai domisi, kur iš tiesų keliauja atliekos iš jų konteinerių. Neturint supratimo, dingsta ir atsakomybė už realųsavo poveikį aplinkai, su kurio pasekmėmis jau dabar susiduriame mes visi“, – teigia „Green Genius“ plėtros projektų vadovė. 

Perdirbdami maistą nušauna du zuikius vienu šūviu

„Lidl Lietuva“ logistikos departamento vadovo Andriaus Narmonto teigimu, prekybos tinklas supranta savo atsakomybę prieš aplinką, todėl ne tik stengiasi efektyviai naudoti ir taupyti energiją, bet ir aktyviai kovoja su maisto švaistymo problema.

„Esame sukūrę stiprias partnerystes tiek su „Maisto banku“, kuriam perduodame tinkamus vartoti maisto produktus, tiek su šalies ūkininkais, kurių gyvuliams atitenka dalis nebetinkamų vartoti produktų. Likusį nebevalgomą maistą perduodame į „Green Genius“ biodujų gamyklas ir, galima sakyti, tokiu būdu nušauname du zuikius – utilizuojame organines atliekas ir prisidedame prie žalios, aplinkos neteršiančios energijos kūrimo. Prieš trejus metus, biodujų gamybai atidavėme 3 029 tonas maisto produktų, o užpernai – 3 545 tonas. Tikime, kad tai prisideda prie tvaresnės ateities kūrimo“, – sako A. Narmontas

Tikisi įkvėpti ir kitus sektoriaus žaidėjus

„Green Genius“ plėtros projektų vadovė priduria, kad didieji Lietuvos prekybos tinklai turi tvarumo maisto atliekų tvarkyme vėliavnešį – „Lidl“. Anot jos, tiek šio prekybos tinklo partnerystė su „Maisto banku“ ir ūkininkais, tiek bendradarbiavimas su „Green Genius“ skatina pokyčius visuomenėje.

„Džiaugiamės, kad galime prisidėti prie tvaraus „Lidl“ atliekų tvarkymo ir tikimės, kad mūsų partnerystė įkvėps ir kitus sektoriaus dalyvius rimčiau susimąstyti apie tvaraus rytojaus kūrimą. Apie tvarų maisto atliekų perdirbimą reikia kalbėti garsiai, nes jau nuo 2024 m. kiekviena Europos Sąjungos narė privalės užtikrinti sklandų maisto atliekų perdirbimą įmonių ir gyventojų lygmeniu. Todėl kuo daugiau žmonių jau dabar supras maisto rūšiavimo naudą ir neatsakingo jų išmetimo pasekmes, tuo sklandžiau šie procesai vyks ateityje“, – sako I. Punytė.

Kontaktai žiniasklaidai

Korporatyvinių reikalų ir komunikacijos departamentas
bendraukime@lidl.lt

Kategorijos


Atsisiųsti

Atsisiųsti (1.67 MB)

Pasidalinti

Kitos naujienos
Daugiau