„Duok ruoniukui penkis“
2019 m. rudenį „Lidl“ tinklas pradėjo „Banginio dydžio dėkui“ kampaniją, kuria pirkėjai buvo skatinami susimąstyti apie plastiko daromą žalą aplinkai ir vietoj plastikinių pirkinių maišelių rinktis popierinius arba daugkartinius. 2020 metais prekybos tinklas nustojo prekiauti vienkartiniais plastikiniais pirkinių maišeliais, o 2021 m. vasarą ši kampanija buvo pratęsta nauju, į vietos aplinką orientuota iniciatyva „Duok ruoniukui penkis“.
Naujas daugkartinis maišelis
Surinkta parama
EUR
Baltijos jūros gyvūnų reabilitacija
Baltijos jūros gyvūnams, ypatingai ruoniams, ir visai ekosistemai žmogaus veikla daro itin didelę žalą – nuo stipraus užterštumo ir žuvų pergaudymo iki klimato atšilimo padarinių. Pasak Lietuvos jūrų muziejaus atstovų, kiekvienais metais Lietuvos pajūryje randama daugiau kaip 20 paliktų, sužalotų ruonių jauniklių, kuriuos reikia gydyti ir maitinti. Negana to, šis skaičius kasmet vis auga.
Ruoniai yra tikri jūros sanitarai, gerinantys žuvų populiacijos kokybę. Vandens ekosistemos pusiausvyra besirūpinantys ruoniai išvalo žuvų populiaciją maitindamiesi pirmiausia lengviausiai sugaunama – sergančia, išsigimusia, sena, nerangia – žuvimi. Dėl tokių ruonių turimų mitybos įpročių žuvų populiacija tampa sveika, o tai sudaro sąlygas jos didėjimui. Tačiau dėl žmogaus veiklos pačių ruonių populiacija yra sumažėjusi net 15 kartų. Šis gyvūnas yra netgi įtrauktas į Lietuvos raudonąją knygą.
Lietuvos jūrų muziejaus specialistai teigia, kad būtent povandeninis triukšmas, nykstantys žuvų resursai, globalinis atšilimas ir jūros užterštumas (tiek cheminėmis medžiagomis, tiek apleistais tinklais ir kita žvejybine įranga) yra pagrindinės ruonių nykimo priežastys. Laimei, didžiąją dalį į krantą išmestų ruoniukų Lietuvos jūrų muziejaus darbuotojams pavyksta išgelbėti, tačiau tai kainuoja brangiai. Vieno ruonio reabilitacijos metu vien maistas kainuoja apie 1,5 tūkst. EUR. Sužalotiems gyvūnams papildomai reikalinga brangi medicininė pagalba. Vėliau, paleidus ruonius atgal į jūrą, norint juos stebėti ir rinkti moksliniams tyrimams reikalingą informaciją, prie gyvūnų yra pritvirtinami specialūs siųstuvai. Vienas toks prietaisas kainuoja apie 4-5 tūkst. eurų.