Minima Vaiko diena: tyrimas parodė, koks yra vienas populiariausių būdų skirti paramą vaikams

Gegužės 16-oji – Vaiko diena – tai ne tik džiaugsminga šventė, bet ir puiki proga atsigręžti į tuos vaikus, kuriems reikia ypatingo palaikymo ir pagalbos. Tūkstančiai jų Lietuvoje grįžta į namus, kuriuose trūksta ne tik maisto, bet ir šilumos, artumo ar paprasto pokalbio. Jiems saugia aplinka tampa vaikų dienos centrai, kurių sklandžiai veiklai finansinė visuomenės parama yra ypač svarbi. „Lidl Lietuva“ užsakymu bendrovės „Norstat“ atliktas tyrimas parodė, jog taromatuose paramą vaikų dienos centrams skiria net 20 proc. Lietuvos gyventojų.

Remiantis pavasarį atlikto tyrimo duomenimis, per pastaruosius metus aukojo 59 proc. respondentų, o daugiausiai (67 proc.) paramą skyrė Ukrainą remiančioms organizacijoms, o daugiau nei trečdalis – gyvūnų prieglaudoms. Tuo tarpu vaikams paramą skyrė 41 proc. respondentų.

„Dar 2017 metais buvome bene pirmasis prekybos tinklas Lietuvoje, kuris pasiūlėme lietuviams galimybę aukoti per taromatus bei nusprendėme skirti paramą vaikams, o tiksliau – vaikų dienos centrus koordinuojančioms organizacijoms. Vaikų dienos centrai atlieka neįkainojamą vaidmenį – tai vieta, kur vaikai gali ne tik pabūti saugioje aplinkoje, bet ir pabendrauti, pavalgyti vakarienę ir socializuotis su bendraamžiais. Tačiau stebėdami vis augančius vaikų dienos centrų iššūkius, nusprendėme inicijuoti tyrimą apie Lietuvos visuomenės aukojimo įpročius, taip siekdami atrasti veiksmingesnius būdus paskatinti žmones prisidėti prie saugesnės aplinkos vaikams kūrimo“, – sako „Lidl Lietuva“ korporatyvinių reikalų ir komunikacijos vadovas Antanas Bubnelis.  

Aukojimo įpročiai: ar esame linkę padėti?

Atliktas tyrimas atskleidė, kad net du trečdaliai Lietuvos gyventojų aktyviai remia labdaros iniciatyvas. Tai rodo stiprų visuomenės norą padėti ir būti socialiai atsakingiems. Nenuostabu, kad aukojimas taromatuose greitai išpopuliarėjo gyventojų tarpe kaip vienas paprasčiausių būtų aukoti.

Jau 8 metus „Lidl“ savo pirkėjams suteikia paprastą būdą prisidėti prie gerų darbų – aukoti taromatuose už užstatą gautą sumą, prekybos tinklas ją padvigubina ir skiria vaikų dienos centrais besirūpinančioms organizacijoms: „Lietuvos Caritas“, „Gelbėkit vaikus“ ir Maltos ordino pagalbos tarnybai. Tyrimas parodė, jog šia galimybe pasinaudoja net 20 proc. Lietuvos gyventojų – daugelis pažymi, kad tokiu būdu aukodami jie nejaučia didelio finansinio praradimo.

„Aukojimas per taromatus yra itin paprastas ir ką parodė atliktas tyrimas, patogus gyventojams. Nors paaukojama suma ir neatrodo didelė, tačiau tokia auka ne tik leidžia surinkti solidžią paramos sumą, bet ir užtikrina nuoseklią ir nuolatinę paramą organizacijoms, kurios gali lengviau planuoti savo veiklas bei finansus, nei gaudamos nereguliarias lėšas iš trumpalaikių aukojimo projektų“, – pastebi „Lidl Lietuva“ atstovas.

Be to, daugiausia apklaustųjų (41 proc.) yra linkę aukoti vietinėms organizacijoms, o net 46 proc. nurodė, kad aukoti juos paskatintų iniciatyvos, kurios padvigubina ar kitaip padidina jų auką. Tokie rezultatai pabrėžia, kad modelis, kai įmonė prisideda prie kiekvienos aukos, yra veiksmingesnis.

„Tyrimas parodė, kad žmonėms svarbu ne tik turėti patogų aukojimo būdą, bet ir žinoti, kad jų indėlis turi didesnį poveikį. Dvigubindami taromatuose paaukotas sumas, siekiame parodyti, kad net ir nedidelė auka, sustiprinta bendromis pastangomis, gali virsti realia pagalba vaikams visoje Lietuvoje“, – tvirtina „Lidl Lietuva“ korporatyvinių reikalų ir komunikacijos vadovas.

Išskirtinis dėmesys vaikų emocinei gerovei

Iš aukų surinktas lėšas organizacijos skiria įveikti įvairiems iššūkiams, su kuriais susiduria vaikai ir jaunuoliai. Šiuo metu daug dėmesio ir resursų skiriama emocinės sveikatos palaikymui. Tai ypač svarbu tiems vaikams, kuriems gyvenimas kasdien kelia daugiau iššūkių – jų patirtys dažnai slepia sunkumus, apie kuriuos jie negali pasipasakoti savo artimoje aplinkoje.

„Mūsų atlikta vidinė apklausa parodė, kad vienas didžiausių vaikų iššūkių jų gerovei, pasak pačių 14-18 metų vaikų – spaudimas mokykloje. Taip pat daugiau nei pusė apklaustųjų įvardijo nežinojimą, kaip tvarkytis su liūdesiu, pykčiu, baime ir nerimu. Žinoma, vienas dažniausių minimų aspektų taip pat buvo patyčios bei sunkumai šeimoje. Todėl dienos centrų užduotis – tapti vieta, kur vaikas gali tiesiog būti vaiku ir turėti galimybę pasipasakoti, būti išgirstu, pastebėtu ir jausti palaikymą“, – sako organizacijos „Gelbėkit vaikus“ generalinė direktorė Laura Milčienė.  

Jai pritaria ir Maltos ordino pagalbos tarnybos vaikų ir jaunimo programos vadovė Jurgita Čičelienė pridurdama, kad ieškodami emocinio artumo ir bendravimo, vis daugiau vaikų savo kasdienybę perkelia į virtualų pasaulį.

„Vaikų dienos centruose besilankantys vaikai yra iš sunkumus patiriančių šeimų, gyvenantys psichologinio, fizinio ar net seksualinio smurto aplinkoje, todėl pats greičiausias būdas pabėgti bei ieškoti saugumo kitur – virtuali erdvė, kurioje tyko dar daugiau pavojų. Todėl labai svarbu, kad suaugusieji nuo mažų dienų kalbėtųsi su vaikais apie saugumą, nusistatytų aiškias taisykles ir mokytų mažuosius atsargaus elgesio. Tai vienas iš esminių veiksnių sveikai vaiko asmenybės raidai, kurį kuriame savo kasdieniniame darbe su vaikais“, – tvirtina J. Čičelienė.

Iššūkiai pasiekiant dienos centrus

Vaikų dienos centrų veikla neatsiejama nuo fizinio prieinamumo, tačiau net ir tai tampa nemenku iššūkiu. Pasvalio, Daujėnų ir Krinčino vaikų dienos centrų vadovės Jurgitos Venskienės teigimu, vasaros metu ir per mokinių atostogas mokykliniai autobusai nevažiuoja, todėl kaimuose gyvenantiems vaikams dažnai nelieka galimybės pasiekti dienos centrų ir pasinaudoti jiems taip reikalinga pagalba bei veiklomis.

„Susisiekimo transportas – viena iš atskirtį didinančių ir gilėjančių problemų nuo didmiesčių nutolusiuose regionuose. Kaimo vaikams galimybė vasarą apsiekti vaikų dienos centrus tampa dar svarbesne, nes dažnas jų namuose lieka be priežiūros, tėvai neturi galimybių jais pasirūpinti. Daliai mažųjų ir paauglių vaikų dienos centrai užtikrina bazinius poreikius – maistą, saugumą, taip pat padeda ugdyti bendravimo įgūdžius, lavintis, priimančioje aplinkoje stiprinti savivertę ir pasitikėjimą savimi“, – tvirtina J. Venskienė.

Anot jos, iš papildomos lėšos galėtų suteikti galimybę daugiau socialiai pažeidžiamų vaikų atvykti į vaikų dienos centrus, kuriose jie galia rasti saugią užuovėją.

Pasak „Lidl Lietuva“ korporatyvinių reikalų ir komunikacijos vadovo, prisidėti prie geresnių sąlygų kūrimo vaikų dienos centruose gali kiekvienas – prekybos tinklo taromatuose surinkta parama skiriama nuo patalpų remonto iki turiningesnio vaikų laisvalaikio organizavimo, pavyzdžiui, papildomų edukacinių užsiėmimų, sporto priemonių, stovyklų, išvykų ir kt.

Paaukoti vaikų dienos centrams galima 81 Lietuvoje veikiančioje „Lidl“ parduotuvėje 29 šalies miestuose: Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Alytuje, Marijampolėje, Kėdainiuose, Telšiuose, Kretingoje, Mažeikiuose, Tauragėje, Jonavoje, Panevėžyje, Ukmergėje, Utenoje, Plungėje, Palangoje, Elektrėnuose, Visagine, Šilutėje, Radviliškyje, Vilkaviškyje, Druskininkuose, Rokiškyje, Kaišiadoryse, Nemenčinėje, Gargžduose, Molėtuose ir Jurbarke.