Tvaresnės žaliavos

Tvaresnės žaliavos ir produktai

„Lidl“ asortimente gausu įvairių maisto ir ne maisto prekių iš daugybės skirtingų šalių, todėl esame sudėtingų pasaulinių tiekimo grandinių dalis. Suprantame įvairias su žaliavų auginimu ir produktų gamyba susijusias rizikas dėl neigiamo poveikio aplinkai bei žmogaus teisių pažeidimų, todėl siekiame kuo daugiau svarbių žaliavų pirkti iš tvaresnių šaltinių. Tokiu būdu prisidedame prie sveikų ekosistemų išlaikymo ateičiai ir žmogaus teisių užtikrinimo.

Mūsų kritinių žaliavų strategija ir konkretūs tikslai yra aprašyti Pirkimų politikoje dėl tvaresnių žaliavų įsigijimo. 

Medvilnė

Medvilnė yra ne tik itin dažnai naudojama „Lidl“ tekstilės asortimente, bet apskritai yra populiariausias natūralus pluoštas tekstilės sektoriuje. Medvilnė dažnai yra auginama monokultūrų plantacijose, kur sunaudojami itin dideli trąšų, pesticidų ir vandens kiekiai, nualinamas dirvožemis, teršiama aplinka.

Atsižvelgdami į aplinkos apsaugos bei šiam sektoriui būdingas įvairias socialines problemas, išsikėlėme tokius tikslus mūsų privačių prekių ženklų gaminiams:

  • Nuo 2022 finansinių metų pabaigos tekstilės prekėms naudosime tik tvariau užaugintą medvilnę (pavyzdžiui, turinčią „Cotton made in Africa“, „Fairtrade“ arba „Better Cotton Initiative“ sertifikatą);
  • Nuo 2022 finansinių metų pabaigos bent 15 proc. medvilninių tekstilės gaminių bus gaminami naudojant būtent ekologišką medvilnę, o iki 2025 metų pabaigos prekių su ekologiška medvilne kiekį planuojame padidinti iki 20 proc. Tam pasitelkiame pasaulyje pripažintus standartus – „Global Organic Textile Standard“ bei „Organic Content Standard“.

Kakava

„Lidl“ asortimente kakava yra naudojama įvairių produktų sudėtyje – daugiausiai šokoladuose, kepiniuose, leduose ir kituose saldumynuose. Kakavą esame identifikavę kaip vieną reikšmingiausių kritinių žaliavų – ji yra siejama su plataus masto atogrąžų miškų naikinimu, neatsakingu pesticidų naudojimu, įvairiais žmogaus teisių pažeidimais, pavyzdžiui, vaikų ar priverstiniu darbu, diskriminacija ir kt. Be to, didelė kakavos dalis yra auginama mažose plantacijose, priklausančiose šeimoms, kurioms sunku užsitikrinti pragyvenimui reikalingas pajamas.

Dėl šių priežasčių esame išsikėlę tikslą savo privačių prekės ženklų produktų sudėtyje ne vėliau kaip nuo 2022 finansinių metų pabaigos naudoti tik tvariau užaugintą kakavą (turinčią „Fairtrade“, „Rainforest Alliance“, „UTZ“ arba ES ekologinio žemės ūkio sertifikatą).

Palmių (branduolių) aliejus

Palmių (branduolių) aliejus yra populiariausias pasaulyje augalinis aliejus, gaunamas iš tropinių aliejinių palmių vaisių arba jų branduolių. Palyginti su kitais aliejiniais augalais, ši palmė yra ypatingai produktyvus, daugiametis, visus metus vaisius vedantis augalas, našumu gerokai lenkiantis kitus. Be to, dėl jo fizinių savybių, palmių aliejus yra naudojamas įvairiose srityse, pavyzdžiui, maisto, kosmetikos pramonėje, biodyzelino gamyboje. Taip pat plačiai naudojami ir palmių (branduolių) aliejaus frakcijos ir derivatai.

Dėl tokio šio aliejaus populiarumo sparčiai kertami atogrąžų miškai, siekiant plėsti aliejinių palmių plantacijas. Siekdami kovoti su neigiamomis palmių aliejaus gavybos pasekmėmis, remiame „RSPO“ (angl. Roundtable on Sustainable Palm Oil) iniciatyvą, siekiančią tvarumo šioje srityje bei sukūrusią aplinkos ir socialinių standartų rinkinį šio produkto gamybai bei darbuotojų teisių apsaugai.

„Lidl“ asortimente palmių (branduolių) aliejus yra naudojamas tiek įvairiuose maisto produktuose, tiek kosmetikos, higienos ir kituose gaminiuose, todėl užsibrėžėme tokius tikslus mūsų privačių prekės ženklų produktams:

  • Nuo 2020 finansinių metų pabaigos ne maisto prekėse naudojame tvariau išgautą „RSPO“ („mass-balance“) sertifikuotą palmių (branduolių) aliejų bei jo frakcijas ir derivatus;
  • Nuo 2022 finansinių metų pabaigos maisto produktuose taip pat siekiame naudoti tik „RSPO“ („segregated“) sertifikatą turintį palmių (branduolių) aliejų.

Kava

Kava yra pragyvenimo šaltinis 125 milijonams žmonių Afrikoje, Azijoje ir Lotynų Amerikoje. Deja, kavos auginimo sektorius susiduria su socialinėmis, ekonominėmis ir aplinkos apsaugos problemomis. Nors kavos augintojai buriasi į kooperatyvus siekdami sukurti sinergiją ūkiuose ir pagerinti ekonominę situaciją, dėl pasaulinėje rinkoje besikeičiančių kainų sunku užtikrinti nuolatines pajamas ūkininkams ir tinkamas gyvenimo sąlygas jų šeimoms. Vienos aktualiausių aplinkos problemų – atogrąžų miškų ir susijusių ekosistemų naikinimas, perteklinis išteklių ir pesticidų naudojimas plantacijose.

Atsižvelgdami į šias problemas, užsibrėžėme tikslą ne vėliau kaip nuo 2022 finansinių metų pabaigos mūsų privačių prekės ženklų kavos kapsulėse ir tirpiuose kavos gėrimuose naudoti tik tvariau užaugintą kavą (turinčią „Fairtrade“, „Rainforest Alliance“, „UTZ“ arba ES ekologinio žemės ūkio sertifikatą).

Arbata

Neskaitant vandens, arbata yra plačiausiai vartojamas gėrimas visame pasaulyje. Didžioji dalis mūsų vartojamos arbatos auginama ir vartojimui paruošiama Rytų Afrikoje, Indijoje bei Šri Lankoje. Priešingai nei kava ir kakava, arbata daugiausiai auginama ne mažuose ūkiuose, o didžiulėse plantacijose, kaip monokultūra. Deja, šis auginimo būdas yra itin imlus vandeniui ir energijai. Jis taip pat skatina dirvožemio eroziją, biologinės įvairovės nykimą bei turi neigiamos įtakos darbuotojų darbo sąlygoms. Atsižvelgdami į šias problemas, užsibrėžėme tokius tikslus mūsų privačių prekės ženklų produktams:

  • Nuo 2022 finansinių metų pabaigos siekiame pirkti tik tvariau užaugintą žaliąją, juodąją bei siauralapio raibsteglio („Rooibos“) arbatą (turinčią „Fairtrade“, „Rainforest Alliance“, „UTZ“ arba ES ekologinio žemės ūkio sertifikatą);
  • Nuo 2022 finansinių metų pabaigos taip pat siekiame pirkti tvariau išgautą vaisinę bei žolelių arbatą (turinčią „Fairtrade“, „Rainforest Alliance“, „UTZ“ arba ES ekologinio žemės ūkio sertifikatą), jei tik yra sertifikuotų žaliavų pasiūla.

Žuvis ir vėžiagyviai

Augant žmonių populiacijai, didėja žuvies ir kitų jūros gėrybių vartojimas. Dėl didelio masto pramoninės žvejybos ir neatsakingų žvejojimo metodų, daug laukinių rūšių gresia išnykimas. Daugiau kaip pusė pasaulyje suvartojamos žuvies ir jūros gėrybių yra auginama akvakultūros ūkiuose, tačiau čia susiduriama su kitomis problemomis – prastomis auginimo sąlygomis, antibiotikų ir kitų vaistų naudojimu, aplinkinių ekosistemų tarša ir kt. Atsižvelgdama į šias problemas, „Lidl Lietuva“ bendradarbiauja su autoritetingomis tarptautinėmis organizacijomis, kurios skatina atsakingos bei tausojančios žuvininkystės metodus ir išduoda sertifikatus tiekėjams, besilaikantiems nustatytų kriterijų.

Pirmenybę teikiame žuvims ir vėžiagyviams, kurie yra žvejojami taikant tausojamuosius žvejybos metodus, sumažinančius priegaudą ir saugančius ekosistemas. Taip pat savo asortimente turime tik tokius privačių prekių ženklų tunų konservus, kuriuose yra tik „Dolphin Safe“ sertifikuotų tunų (taikant delfinams nekenksmingus žvejybos metodus). Tokių produktų pakuotės yra atitinkamai paženklintos. Be to, išsikėlėme tokius papildomus tikslus mūsų privačių prekių ženklų žuvies produktams:

  • Nuo 2025 finansinių metų pabaigos siekiame naudoti tik tvariau sugautą laukinę žuvį ir vėžiagyvius, turinčius „MSC“ (angl. „Marine Stewardship Council“) sertifikatą*;
  • Nuo 2025 finansinių metų pabaigos siekiame naudoti tik tvariau akvakultūroje užaugintą žuvį ir vėžiagyvius, turinčius „ASC“ (angl. „Aquaculture Stewardship Council“) ar kitą priimtiną sertifikatą*;
  • Nuo 2025 finansinių metų pabaigos tuno konservams siekiame naudoti tik tvariau sugautą tuną, turintį „MSC“ ar kitą priimtiną sertifikatą arba sugautą tvaresniais žvejybos būdais (nenaudojant žuvis suburiančių įrenginių - „FAD-Free“ arba kartinėmis bei paviršinėmis ūdomis - „Pole & line“).

Šie tikslai apima mūsų šviežią, šaldytą žuvį ir vėžiagyvius bei jų produktus, taip pat žuvies konservus.

* Jei yra atitinkamų rūšių sertifikavimo standartai ir sertifikuotų žaliavų pasiūla.

Kiaušiniai

Kiaušiniai yra itin populiarus produktas daugelio lietuvių mityboje. Vienas iš esminių šio produkto kriterijų – dedeklių vištų laikymo sąlygos. Jos gali būti laikomos narvuose, ant kraiko arba laisvai, o ekologiški kiaušiniai yra dedami ne tik laisvai laikomų, bet ir ekologišku pašaru lesinamų vištų. Kol kas Lietuvoje daugiausiai suvartojama prasčiausiomis sąlygomis - narvuose - laikomų vištų kiaušinių. Siekdama gerinti šių paukščių laikymo sąlygas, „Lidl Lietuva“ įsipareigojo:

  • Iki 2024 finansinių metų pabaigos išimti narvuose laikomų vištų kiaušinius iš savo šviežių kiaušinių asortimento;
  • Nuo 2025 finansinių metų pabaigos nebenaudoti narvuose laikomų vištų kiaušinių „Lidl“ privačių prekių ženklų produktų gamyboje.

Švieži vaisiai ir daržovės

Vaisių ir daržovių šviežumui bei kokybei skiriame ypatingą dėmes, nes jie yra viena esminių „Lidl“ asortimento dalių ir svarbi kiekvieno pirkėjo mitybos dalis. Siekdami tiek tausoti aplinką, tiek vartotojų sveikatą, sudarėme pesticidų mažinimo vaisiuose ir daržovėse programą. Jos pagrindas yra nepageidaujamų veikliųjų medžiagų ir teršalų sąrašas, kurį parengė nepriklausoma ekspertų grupė remdamasi daugybės analizių rezultatais. Vadovaudamiesi šiuo sąrašu, draudžiame vaisių ir daržovių tiekėjams naudoti jame nurodytas chemines medžiagas. Be to, siekiame, kad mūsų tiekėjai naudotų kuo mažiau pesticidų, todėl nustatėme griežtesnius nei ES teisės aktų reikalavimus dėl veikliųjų medžiagų likučių vaisiuose ir daržovėse:

  • veikliųjų medžiagų likučių kiekis negali viršyti trečdalio ES teisės aktais nustatytos maksimalios koncentracijos;
  • gali būti ne daugiau kaip penkių rūšių veikliųjų medžiagų likučiai;
  • maksimali bendra visų veikliųjų medžiagų likučių koncentracija negali viršyti 80 proc. teisės aktais nustatytos maksimalios koncentracijos.

Papildomai reikalaujame, kad tiekėjai taikytų gerąją žemės ūkio praktiką pagal „GlobalG.A.P.“ (angl. „Global Good Agricultural Practice“) kriterijus. Taip pat palaipsniui didiname ekologiškų vaisių ir daržovių kiekį mūsų asortimente.

Gėlės ir kiti augalai

Europoje dvi pagrindinės šalys, kuriose auginama dauguma gėlių ir kitų augalų yra Nyderlandai ir Italija. Už Europos ribų šias prekes tiekia įvairios ties pusiauju esančios šalys, ypač Kenija, Kolumbija, Etiopija, Ekvadoras. Dėl netinkamo augalų apsaugos priemonių naudojimo skinamų gėlių plantacijose, kyla rizika darbuotojų sveikatai. Taip pat žinoma, kad pasitaiko įvairių kitų žmogaus teisių pažeidimų, pavyzdžiui, diskriminacijos, priverstinio ir vaikų darbo atvejų. Be to, dėl didelio masto pesticidų ir vandens išteklių naudojimo, miškų naikinimo kyla pavojus ir ekosistemoms.

Dėl šių priežasčių „Lidl“ reikalauja, kad gėlių ir kitų augalų tiekėjai laikytųsi ne tik gerosios žemės ūkio praktikos pagal „GlobalG.A.P.“ (angl. „Global Good Agricultural Practice“) kriterijus, bet ir socialinių reikalavimų pagal „GlobalG.A.P.“ modulį „Risk Assessment on Social Practice“ (GRASP). Atitiktis GRASP kriterijams yra patikinimas mažmenininkams ir vartotojams, kad žemės ūkio produktai yra priimtino saugos ir kokybės lygio, užauginti atsakingai, paisant darbų saugos, tausojant darbuotojų sveikatą. Vietoj „GlobalG.A.P.“ ir GRASP tiekėjai taip pat gali laikytis „Fairtrade“ (sąžiningos prekybos) standarto.

Mediena ir celiuliozė

Miškai užima beveik trečdalį Žemės paviršiaus ir yra svarbūs daugeliu požiūrių. Pirmiausia, juose prieglobstį randa 80 proc. visų žinomų sausumos gyvūnų ir augalų rūšių.  Be to, miškai svarbūs ekonomiškai ir didelei daliai žmonių yra pajamų šaltinis.

Miškai taip pat turi daug įtakos pasaulio klimatui. Kaip tvirtina „World Wildlife Fund“ (WWF), po jūrų ir vandenynų jie yra svarbiausi deguonies gamintojai ir anglies dioksido, sukeliančio šiltnamio efektą, kaupikai. Miškai valo orą, reguliuoja vandens cirkuliaciją, švelnina sausrą, saugo nuo potvynių ir dirvožemio erozijos. Deja, daugelio miškų ekosistemai gresia pavojus – kiekvieną sekundę išnaikinamas futbolo aikštės dydžio miško plotas. Siekiant apsaugoti miškus, būtina tausoti medienos išteklius, kartu švelninant klimato kaitą.

Mediena ir celiuliozė „Lidl“ asortimente yra naudojama itin plačiai – nuo popierinių pakuočių ir popieriaus prekių iki medinių baldų bei tekstilės su celiuliozės pluoštu. Bendradarbiaudami su visais vertės kūrimo grandinės subjektais ir kitomis suinteresuotomis šalimis, norime prisidėti prie socialiniu požiūriu priimtinų ir aplinką tausojančių medienos tvarkymo būdų ir esame užsibrėžę tokius tikslus mūsų privačių prekių ženklų produktams bei jų pakuotėms:

  • Jau dabar akcinėms ne maisto prekėms (tekstilei, baldams, sodo, kanceliarinėms ir kt. prekėms) bei jų popierinėms, kartoninėms pakuotėms naudojame „FSC“ (angl. „Forest Stewardship Council“) sertifikatą turinčią medieną ir celiuliozę arba perdirbtas žaliavas. Išimtiniais atvejais, esant ribotam „FSC“ žaliavos kiekiui, naudojame „PEFC“ (angl. „Programme for the Endorsement of Forest Certification“) sertifikatą turinčias medžiagas.
  • Ne vėliau kaip nuo 2025 finansinių metų pabaigos maisto prekių popierinėms, kartoninėms pakuotėms bei įvairioms popieriaus prekėms (pavyzdžiui, servetėlėms, popieriniams rankšluosčiams) siekiame naudoti „FSC“ sertifikatą turinčias arba perdirbtas žaliavas (išskirtiniais atvejais – „PEFC“ žaliavas).
  • Taip pat išsikėlėme tikslą ir dėl tvaresnės anglies – ne vėliau kaip nuo 2025 finansinių metų pabaigos prekiausime „FSC“ arba kitą priimtiną sertifikatą turinčia anglimi.