Tvaresnė pakuotė – sąmoningo pasirinkimo dalis: ką svarbu žinoti apie produktų įpakavimus?

Įvairios produktų pakuotės yra neatsiejama kasdienio apsipirkimo dalis, kuri užtikrina higienos normas, patogų prekių transportavimą bei laikymą. Sunaudojus produktus, pakuotės lieka šimtams metų, tačiau daugelis jų, tinkamai išrūšiavus, gali būti perdirbamos. „Lidl“ siekia ne tik užtikrinti aukščiausią produktų kokybę, bet ir sumažinti neigiamą savo veiklos poveikį aplinkai, todėl kuriant produktų pakuotes, imasi veiksmų, kurie padėtų pirkėjams žengti žingsnį sąmoningesnio ir atsakingesnio vartojimo link.

„Kurdami sprendimus, kurie leidžia pakuotėms naudoti mažiau žaliavų ar perdirbtas medžiagas, siekiame ne tik sumažinti ekologinį pėdsaką, bet ir įkvėpti pokyčiams kiekvieną pirkėją. Suprantame, kad pakuotė yra neatsiejama produkto dalis, todėl jos tvarumas turi lydėti kiekviename etape – nuo gamybos iki rūšiavimo“, – sako „Lidl Lietuva“ tvarumo vadovė Monika Anilionė.

Prekybos tinklas „Lidl“ įgyvendina tarptautinę „REset Plastic“ strategiją, kuria siekia, kad iki 2025 finansinių metų pabaigos „Lidl Lietuva“ privačių prekių ženklų pakuotėse būtų 30 proc. mažiau plastiko, o vidutiniškai bent 25 proc. pakuotės sudėties sudarytų perdirbtas plastikas.

Be to, „Lidl“ nuolat didina produktų pakuočių perdirbamumą, naudojant specialią strategiją – atrenkant daugelyje šalių parduodamus arba dideliais kiekiais įsigyjamus produktus, kurių pakuotės gali būti reikšmingai optimizuotos. Pavyzdžiui, plastiko kiekis sumažintas bent 10 proc., perdirbtų medžiagų dalis padidinta ne mažiau kaip 30 proc., pritaikyti inovatyvūs sprendimai arba užtikrintas visiškas perdirbamumas.  

Daugiau perdirbtų ir perdirbamų pakuočių

Tvarumo srityje – „Lidl“ nuolat žingsniu priekyje. Atsakingas požiūris į tvaresnes pakuotes – įprasta prekybos tinklo praktika, todėl aplinką tausojantys sprendimai dažnai įgyvendinami dar prieš įsigaliojant teisiniams reikalavimams. 

„Pakuotės yra neatsiejama daugelio produktų dalis, tačiau jų poveikis aplinkai priklauso nuo to, iš ko jos pagamintos ir kas joms nutinka po vartojimo. ES direktyva nurodo, jog nuo 2025 metų visų plastikinių gėrimų butelių sudėtyje turi būti ne mažiau nei 25 proc. perdirbto plastiko, o nuo 2030 metų – ne mažiau kaip 30 proc. Daugumoje mūsų privačių prekės ženklų plastikinių butelių sudėtyse jau dabar yra naudojama 30 proc. perdirbto plastiko, o kai kurios gėrimų pakuotės pagamintos iš 100 proc. perdirbto plastiko“, – pasakoja „Lidl Lietuva“ tvarumo vadovė.

Taip pat „Lidl“ tvaresnes pakuotes žymi specialiu „Responsibly Packaged“ logotipu, kuris padeda pirkėjams lengviau atpažinti aplinkai draugiškesnius pasirinkimus. Šiuo ženklinimu pažymimos privačių prekės ženklų pakuotės, kurios atitinka bent vieną iš kriterijų: jose yra ne mažiau kaip 30 proc. perdirbtų ar perdirbamų medžiagų, jų perdirbamumo lygis siekia bent 80 proc., plastiko kiekis sumažintas bent 10 proc. arba naudojamos alternatyvios medžiagos, tokios kaip chemiškai perdirbtos žaliavos.

„Tvaresnė pakuotė prasideda nuo atsakingų sprendimų jau jos projektavimo etape, todėl „Lidl“ pakuotėms naudojame kiek įmanoma mažiau medžiagų, renkamės perdirbtas ar lengvai perdirbamas žaliavas, vengiame tamsių pigmentų ir didelių etikečių. Tiek plastiko, tiek popieriaus, stiklo ar metalo pakuotėms taikomi principai padeda užtikrinti, kad pakuotė būtų lengvai perdirbama ir nedarytų perteklinio poveikio aplinkai“, – teigia M. Anilionė.

Svarbu ne tik rinktis sąmoningiau, bet ir rūšiuoti

Vien tvaresnė pakuotė savaime nereiškia aplinkai draugiškesnio gyvenimo būdo, pasak gamintojų ir importuotojų asociacijos „Gamtos ateitis“ viešinimo ir marketingo vadovės Dianos Ramanauskaitės, sunaudojus produktą, svarbu tinkamai išrūšiuoti jo pakuotę.

„Rūšiuojant pakuotes, vis dar pasitaiko klaidų, pavyzdžiui, pakuotės metamos neištuštintos ar suteptos maisto likučiais. Svarbu žinoti, kad jos ne tik netinka perdirbimui, bet ir gali užteršti visą konteinerio turinį. Kita dažna klaida – viena kitoje paliktos pakuotės, kurios apsunkina rūšiavimo įrangos darbą, jas būtina atskirti, suspausti, išlankstyti ir mesti po vieną. Galiausiai, kai pakuotės paliekamos šalia perpildytų konteinerių, o ne nuvežamos į stambiagabaritinių atliekų aikštelę, jos tampa ne tik netinkamai rūšiuotos, bet ir prisideda prie šiukšlinimo viešose vietose“, – pasakoja D. Ramanauskaitė.

Ji pratęsia, kad net ir viena netinkamai išmesta pakuotė gali turėti kur kas didesnį poveikį nei atrodo iš pirmo žvilgsnio.

„Kai konteineriuose atsiranda nerūšiuotų ar suteptų atliekų, sumažėja perdirbimui tinkamų žaliavų kiekis – tenka daugiau jų deginti arba šalinti sąvartyne. Be to, tokios klaidos trikdo visos rūšiavimo sistemos darbą: užsikemša įranga, auga rūšiavimo ir perdirbimo sąnaudos. Galiausiai, kai žmonės mato, kad kiti nesilaiko taisyklių, mažėja ir jų pačių motyvacija rūšiuoti atsakingai“, – tvirtina „Gamtos ateitis“ viešinimo ir marketingo vadovė.

Iš viso Lietuvoje veikia 82 „Lidl“ parduotuvė 29 šalies miestuose: Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Alytuje, Marijampolėje, Kėdainiuose, Telšiuose, Kretingoje, Mažeikiuose, Tauragėje, Jonavoje, Panevėžyje, Ukmergėje, Utenoje, Plungėje, Palangoje, Elektrėnuose, Visagine, Šilutėje, Radviliškyje, Vilkaviškyje, Druskininkuose, Rokiškyje, Kaišiadoryse, Nemenčinėje, Gargžduose, Molėtuose ir Jurbarke.